Savitvarda

.............. turinys

Vilma Kuzmienė
Psichologė psichoterapeutė

Nuo Platono laikų savitvarda, sugebėjimas atsispirti emocijoms buvo laikomas dorybe. Senovės graikai šią žmogaus savybę vadino sophrosyne, išvertus tai reikštų "subtili pusiausvyra ir išmintis". Romėnai ir ansktyvoji Krikščionių bažnyčia šią savybę vadino temperantia - nuosaikumu, santūrumu, šėlstančių emocijų sutvardymu. Svarbiausia yra ne slopinti jausmus - nes jie visi yra vertingi, o išlaikyti pusiausvyrą. Gyvenimas be aistros ir stiprių jausmų taptų nykus ir pilkas. Aristotelis teigė, kad, nežiūrint to, reikia tik deramų emocijų, o jausmų - atitinkančių aplinkybes. Perdaug užgniaužti jausmai daro gyvenimą rutinišku, o nevaldomi jausmai virsta patologija - beribiu sielvartu, kankinančiu nerimu, ardančiu pykčiu. Kančią sukeliančių jausmų pažabojimas ir valdymas yra emocinės gerovės prielaida. O kraštutinumai - per stiprios ar per ilgai persekiojančios emocijos - išveda žmogų iš pusiausvyros.

Jausmai ir jų valdymas:

Katarsis - įniršio išliejimas - kartais garbinamas kaip pykčio suvaldymo būdas. Kai kurie žmones galvoja, kad išlieti pyktį naudinga, nes tai padeda geriau jaustis. Tačiau yra duomenų, paneigiančių šią nuomonę. Psichologai, tyrę katarsio pasekmes, nustatė, jog išlietas pyktis nenuslopsta arba nuslopsta menkai. Žinoma, esant tam tikroms aplinkybėms, išsiplūsti gal ir naudinga, pavyzdžiui, kai pyktis išliejamas adresatui ir taip atkuriamas teisingumas, arba tokiu būdu sustabdomas netinkamas kito žmogaus elgesys. Nustatyta, kad vienas blogiausių būdų nuslopinti pyktį - tai jį išlieti. Įniršio proveržiai sužadina emocines smegenis, todėl žmogus ne nusiramina, o dar labiau įsiunta. Įpykę žmonės tokį nusiteikimą stengiasi išlaikyti, o ne jo nusikratyti. Daug geriau, kai žmogus pirma nurimsta, o tik po to konstruktyviai bando išspręsti kivirčą. Budistai sako: "Neslopink jo, bet ir nieko nedaryk jo vedamas".

patį galima pasakyti ir apie nerimą. Nerimo apimtam žmogui tikrai labai sunku jį valdyti. Tačiau konstruktyviai mąstant galima rasti sprendimą. Daug sunkiau yra tada, kai nerimas tampa chronišku, nuolat kartojasi ir grįžta. Buvo pastebėta, kad nerimas pasireiškia dviem būdais - kognityviuoju - nerimastingomis mintimis, ir somatiniu - pavyzdžiui - prakaitavimu, širdies rimto padažnėjimu, silpnumu , galvos svaigimu ir pan. Tiriant miego sutrikimus buvo pastebėta, kad labiausiai nemigos kamuojamus žmones vargina ir užmigti neleidžia įkyrios mintys. Nerimo apimti žmonės negali nustoti dėl visko jaudinęsi, kad ir kaip norėtų miego. Užmigti jiems pavyktų tik tada, jeigu jie atsikratytų įkyrių minčių ir juos apimtų atsipalaidavimo būsena. Tačiau jie negali to padaryti. Borkoveco nuomone, taip yra dėl to, kad nerimavimas tampa įpročiu.

Neieškodami jokios išeities, nerimo kamuojami žmonės dažniausiai tik mąsto apie pavojų, pasiduoda blogoms nuojautoms ir pan. Kitaip tariant, jų mintys tuščiai sukasi ir sukasi ratu, nerasdamos "išėjimo". Tai tas pats, tarsi kramtytum kramtomąją gumą... Tačiau žmonės prisipažįsta, kad nesibaigiantis, niūrių minčių ratas jiems padeda. Įprotis nerimauti stiprėja panašiai kaip tikėjimas prietarais. Nerimaujama dėl daugelio dalykų, kurie vargiai ar kada nors įvyks. Ir tai turi kažkokios magijos. " Tarsi amuletas, saugantis nuo galimos nelaimės, nerimas psichologiškai tarsi užbėga už akių pavojui, dėl kurio jaudinamąsi.....- taip rašo Daniel Goleman savo knygoje "Emocinis intelektas". Daugiausia pastangų prireikia norint atsikratyti liūdesio. Jo nereikia vengti, jis kaip ir kita nuotaika, turi savo privalumų. Liūdesys priverčia laikinai pamiršti buities rūpesčius ir skirti dėmesio apmąstymams. Tai būtinas jausmas gedint dėl netekties. Tačiau liūdesys gali užsitęsti, tapti chronišku, ir peraugti į sunkią depresiją.

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių blogos nuotaikos tvarumą, yra tai, kaip ilgai žmogus "gromuluoja" mintis apie savo bėdas. Apmąstymai apie tai, kas liūdina, dar pagilina užsitęsusią depresiją. Prislėgti žmones aiškina tokią savo mastyseną tuo, kad jie tarsi bando geriau save suprasti.Tačiau iš tikrųjų jie puoselėja liūdesio jausmą, nesiimdami nieko, kas galėtų jiems padėti. Todėl gydant depresiją visada nuodugniai nagrinėjamos jos priežastys. Tai suteikia nuovokumo ir paskatina imtis priemonių, galinčių pakeisti depresiją sukėlusias sąlygas. Nuolatinis minčių apie savijautą prasukinėjimas galvoje gali tik pagilinti depresiją. Sielvartas yra sunkiai slopinamas jausmas. Atlikus eksperimentą, paaiškėjo, kad liūdėti linkę dalyviai net ir norėdami išsiblašktyti, mąstė apie niūrius dalykus...

Kai kurių mokslininkų nuomone, verkimas yra natūralus būdas sumažinti smegenyse liūdesį sukeliančių cheminių medžiagų. Ašaros gal ir gali nuplauti sielvartą, tačiau išsiverkęs žmogus dažniausiai ir lieka liūdnas. "Sveiko ašarojimo" teorija nėra teisinga,- rašo D.Goleman. Verkimas stiprina niūrius apmąstymus ir neslopina skausmo. Dianos Tais nuomone, aerobikos pratimai bene geriausiai padeda įveikti lengvą depresiją ir šiaip blogą nuotaiką. Tačiau fiziniai pratimai labiausiai tinka tingiems, paprastai mažai sportuojantiems žmonėms. Užsigrūdinusių, sportuoti pratusių asmenų savijautą fiziniai pratimai veikia visai kitaip: jie jaučiasi blogai net padarę mankštą. Mankšta teigiamai veikia todėl, kad keičia nuotaikos sukeltą fiziologinę organizmo būseną: depresija slopina fizinį aktyvumą, o aerobikos pratimai sužadina kūną. Nurimti kūnui padeda atsipalaidavimo pratimai, tačiau depresijos atveju jie nėra tokie veiksmingi.

Populiarus blogos nuotaikos priešnuodis yra pojūčių džiaugsmai ir malonumai. Būdai, kuriais žmonės kovoja su depresija, paprasti - tai maudymasis karštoje vonioje, mėgavimąsis skanėstu, muzikos klausymas, intymūs santykiai ir pan. Geras nuotaikos praskraidrinimo būdas yra mažų pergalių džiaugsmas, tarkim, nudirbus senai atidedamą darbą. Vienas pačių veiksmingiausių būdų - tai požiūrio į gyvenimą ir į aplinką keitimas. Buvo pastebėta, kad vėžiu sergantys žmonės labai nusimena save lygindami su sveikaisiais, tačiau nusiteikia visiškai kitaip, jei pajėgia užjausti dar sunkiau sergančius pacientus. Toks gretinimas gali nuostabiai praskaidrinti nuotaiką, slogiausia dalykas jau nebeatrodo toks slogus. Galų gale, kai kurie žmones nusikrato liūdesio patirdami transcendentinius išgyvenimus. Pasak Tais "malda, jei esi tikrai tikintis, pataiso bet kokią nuotaiką ir puikiai padeda atsikraptyti depresijos".

Taigi - jausmai reikalingi, tačiau norint būti harmoningam, jaustis gerai - jums būtina pusiausvyra. Kai apims koks stiprus jausmas ar emocija, pirma sukalbėkite sau tyliai "maldelę": "Neslopink jo, bet ir nieko nedaryk jo vedamas".

Literatūra:
1, Diane Tice, Roy baumeister "Controlling Anger: Self - Induced Emotion Change"
2. Liza beth Roemer, Thomas Borkovec "Worry: Unwanted Activity that Controlls Unwanted Somatic Experience"
3. Daniel Goleman. Emocinis intelektas, Presvika, 2003

::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::: gera būsena   2005