C.G JUNGO SAMPRATA 
     APIE PSICHOTERAPINĮ PROCESĄ IR SAPNUS

:::::

 

Gražina Gudaitė 

C. G. JUNGO SAMPRATA 
          apie psichoterapinį procesą ir sapnus

C. G. Jungas , analizuodamas psichoterapinį procesą , teigia , kad šis procesas yra labai sudėtingas , integruojantis savyje įvairias sąmoningojo ir pasąmonės pasaulio sąveikas bei santykius . Pati pasąmonės struktūra šioje teorijoje aiškinama siejant ją ne tik su konkretaus žmogaus gyvenimo raida , bet ir su jo šeimos , krašto bei visos žmonijos istorija . Kiekvieno žmogaus psichikoje egzistuoja praeities atspaudai , kurie vienaip ar kitaip įtakoja jo dabarties gyvenimą . Šios psichikos gelmės atsiveria ir psichoterapiniame procese ,tad pati šio proceso struktūra bei dinamika yra daugiasluoksnė ir sudėtinga. C.G. Jungas visą savo gyvenimą rašė apie asmenybės psichinio gyvenimo sampratą , jos raidą ir transformacijos procesus, analizuodamas įvairius šio proceso aspektus, remdamasis tiek ilgamete psichoterapine praktika , tiek gausiomis teorinėmis studijomis . Savo straipsnyje mes pabandysime paanalizuoti keletą C. G. Jungo darbų , kuriuose analizuojamas psichoterapinis procesas bei sapnų galimybės jame . C.G. Jungas viename iš ankstyvųjų savo darbų ," Kai kurie šiuolaikinės psichoterapijos aspektai " aprašo psichoterapinį procesą , išskirdamas pagrindines šio proceso fazes . Jis teigia , kad kiekvienoje proceso fazėje dominuoja skirtingi psichoterapiniai veiksniai , dėl to keičiasi ir psichoterapinių metodų panaudojimas . Autorius nurodo keturias svarbiausiasšio proceso fazes . Tai : 
   1. Išpažinties fazė. 
   2. Paaiškinimo arba interpretacijos fazė . 
   3. Edukacijos arba lavinimosi fazė . 
   4. Transformacija . 
   Šios fazės nebūtinai seka viena po kitos . Jų seka gali kaitaliotis priklausomai nuo paciento , nuo terapinių santykių ir gyvenimo aplinkybių . Šios fazės sudaro tam tikrą psichoterapinio proceso mozaiką, tad dabar ir pristatysime kiekvieną psichoterapinio proceso pakopą, bandydami susieiti ją su sapnais, jų funkcijomis bei jų panaudojimu psichoterapinėje praktikoje .

Išpažinties fazė

Pats žodis " išpažintis " reiškia atvirumą ir pripažinimą . Psichoterapijos pradžia , o neretai ir vėlesni momentai yra susiję su paciento atsivėrimu ir atvirumu kitam žmogui apie save ir savo gyvenimą . Pacientas kalba apie savo problemas , silpnumus , nesėkmes , bando paaiškinti savo sunkumų priežastis ir kita . C.G. Jungas , kalbėdamas apie šiuos psichoterapinio proceso momentus , akcentuoja katarsinį šio momento aspektą . " Pilna išpažintis - tai ne tikrų racionalus tam tikrų faktų pripažinimas . Tuo pačiu - tai ir faktų pripažinimas jausmais , ir su jais susijusių jausmų atpalaidavimas "( C.G. Jungas , 1930 , p.55). Šioje fazėje galimas didžiulis palengvėjimas , varginančios simptomatikos sumažėjimas . Išsikalbėjimas ir išgyventas katarsis yra tarsi apsivalymas nuo susikaupusių ir nuslopintų jausmų , minčių ir tai suteikia tam tikrą prašviesėjimą ir didesnį aiškumą apie save , savo norus ir galimybes . Išgyventas katarsis ne tik padaro aiškesnę sąmonę , bet kartu ir atstato natūralius fiziologinės ir psichologinės savireguliacijos procesus. Kaip psichologinė savireguliacija yra susijusi su sapnais ? Visų pirma , sapnai gali būti asmens išpažinties dalis , kurią sapnuotojas išpažįsta kitam , tuo pačiu pripažindamas jų svarbą ir sau .Pats sapno papasakojimas gali atskleisti ir platesnį savęs vaizdą ,ir įvairesnes patyrimo galimybes . Pvz. Terapijos pradžioje klientai dažnai vengia kalbėti apie savo emocinį patyrimą ir ypač pripažinti kai kurias taip vadinamas negatyvias emocijas : baimę, nerimą , pyktį ar liūdesį . Sapnuose šie motyvai gana dažnai atsispindi ir klientas pasakodamas savo sapnus , kuriuose sapno herojus bijo , yra persekiojamas ar žutbūtinai kaunasi , pasąmoningai pripažįsta , kad šie motyvai yra jo gyvenimas ir jo patirtis . Žmogus išgyvena katarsį sapne ir po sapno jaučia palengvėjimą . Ir iš savo praktikos žinome , kad pacientai neretai pasakoja apie palengvėjimą ar gerą nuotaiką , kuri ištinka po tam tikro sapno . Sapnas pats savaime atstato psichinę pusiausvyrą . Savo darbuose Jungas analizuoja šį fenomeną , siedamas jį su kompensacine sapno funkcija. " Gyvybinėje psichikos struktūroje niekas nevyksta mechaniškai . Viskas funkcionuoja pagal visumos ekonomiją . Taigi viskas yra tikslinga ir turi prasmę . Bet sąmonė niekada negali pamatyti visos visumos , dėl to ji negali pilnai suprasti prasmės."/ Jung C.G. ,1945/. Taigi , pati bendriausia sapno funkcija yra asmenybės visybiškumo siekimas.Sapnas yra tas kelias , kuris formuoja tinkamus santykius tarp Ego ir pasąmonės. Kitaip tariant, sapnas papildo arba kompensuoja Ego vienpusiškumą ir leidžia pamatyti visą psichinio gyvenimo visumą , ir dėl to gali giliau atskleisti tam tikro būties momento prasmę . Autoriai teigia , kad kompensacija yra dinamiška ir priklauso nuo Ego požiūrio. Jeigu sąmoningas požiūris į gyvenimo situaciją yra vienpusiškas , tai sapno vaizdiniai tada stengiasi atsverti priešingą pusę ir reprezentuoja turimo požiūrio priešingą poziciją. Pvz. jei žmogus investuoja savo psichinę energiją į savo fasadą arba pavyzdingos ir perdėm racionalios Personos kūrimą , tai jo sapnuose gali pasireikšti įvairūs primityvus emociniai impulsai : nekontroliuojamas agresyvumas , baimės ar kitos gyvenime nepasireiškiančios emocijos. Sapnai gali kompensuoti budriame gyvenime slopinamą emocingumą ir tuo būdu atstatyti pažeistą pusiausvyrą. Kitas psichologinės pusiausvyros pažeidimai gali būti susiję su šeimynine situacija . Sapnai gali atlikti kompensacinį vaidmenį ir šioje srityje. Šiuo atveju ypač svarbūs sapnai, atėję iš vaikystės, arba dabarties sapnai, kuriuose atsispindi vaikystėje patirti dalykai . Čia gali pasitaikyti ir tam tikri kompleksai, pasireiškiantys besikartojančiais sapnais . Pvz. vaikinas vaikystėje išgyveno motinos meilės deficitą arba tai , kas analitinės psichologijos terminais įvardinama , negatyviu motinos kompleksu . Motina sirgo psichine liga ir vaikas nebuvo " "pakankamai matomas ". Motina dėl savo negalios negalėjo pakankamai atspindėti emocinio gyvenimo , sukurti saugumo jausmo , kuris yra pagrindas emocinei brandai . Šio vaikino sapnuose negatyvus motinos kompleksas būtų kompensuojamas pozityvios motinos komplekso apraiškomis . Jos atsispindėjo besikartojančiu sapnu .- motina grįžta iš kelionių ir veža jam lauktuves , kurios akivaizdžiai liudija , kad jo motina mato jo poreikius ir supranta jausmus . Pvz .vienas iš sapnų , kai motina grįždama parveža sportinius batus , kurie buvo labai svarbūs tam tikrame vystymosi etape . Kitas sapnas - kai motina grįždama iš kelio parveža vaisių pintinę , kuriuos jis labai mėgo . Ši sapno simbolių dinamika yra susijusi su perkėlimo kontraperkėlimo santykių raida , tačiau šį aspektą analizuosime vėliau . Šiuo pavyzdžiu norėjome iliustruoti , kad sapnas siekia užpildyti tą deficitą , kurį žmogus išgyvena realybėje ir atstatyti psichinę pusiausvyrą bei tolesnį vystymąsi . Gali būti , kad sapnai kompensuoja kultūrinės situacijos nepriteklius ..Pvz. Vyras , užaugo tipiškoje sovietinėje šeimoje , kur religinis patyrimas ar religinės tradicijos buvo ignoruojamos . Terapijos metu jis susapnavo sapną , kuriame jis su savo draugais dalyvauja religiniame rituale , kuriuo išreiškiama pagarba ir senųjų dievų garbinimas. Pats pacientas buvo labai nustebęs tokio sapno turinio ir negalėjo jo paaiškinti savo patirtimi . Tačiau giliau analizuojant jo gyvenimą ir jo ankstesnį patyrimą , vis labiau aiškėjo jo nuslopintas tikėjimo poreikis , jo noras suvokti savo šaknis ir gyvenimo prasmę . Kaip matome psichologinės pusiausvyros atstatymas galimas įvairiuose lygmenyse : tiek asmeniniame / santykiuose su savo kompleksais / , tiek tarpaasmeniniame bei kultūriniame . Sapnas stengiasi kompensuoti tai , ko gyvenimo situacijoje Ego nepripažįsta , tačiau tai yra Savasties dalis .. Ir šia prasme yra svarbu žiūrėti ne tik iš priežastingumo pozicijų / kokia reikmė ar potraukis galėjo lemti vieną ar kitą sapno fragmentą./ Bet taip pat svarbu ir tikslingumo principas reiškiantis , kad tam tikras sapno fragmentas dar atspindi ir neišnaudojamą galimybę ateičiai … Jungas teigia , kad kompensacijos tikslas yra psichologinė pusiausvyra , savireguliacija ir tikslingumo principo įgyvendinimas .

   Kita psichoterapinio proceso pakopa , kurią aprašo C.G. Jungas - paaiškinimo arba interpretacijos fazė .Jungas savo esė rašo, kad ne visi klientai gali atsiverti emocinei patirčiai ir išgyventi katarsį . O kita vertus, net ir išgyvenę katarsį, ne visi pacientai nori atsisveikinti su psichoterapeutu ir pabaigti terapiją . Jie nori tęsti darbą toliau , taip tarsi pereidami į kitą terapijos fazę . Šios fazės esmė - praeities patyrimo analizė. Nesugebėjimas atsisveikinti su terapeutu rodo , kad pacientą ir terapeutą sieja pasąmoniniai ryšiai ir kad jau yra įvykę tai , kas vadinama perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenu psichoterapijoje . Šios fazės pagrindinis metodas ir gydantis veiksnys yra perkėlimo ir kontraperkėlimo santykių analizė . Vienas iš terapinių faktorių dirbant su perkėlimo / kontraperkėlimo fenomenu - yra veidrodinis atspindėjimas ( mirroring) . Kaip šį fenomeną aiškina analitinės psichologijos atstovai ? Jungistai teigia , kad savęs vaizdas - tai Savasties atspindėjimas sąmonėje . Visybiškas ir adekvatus savęs vaizdas formuojasi priklausomai nuo to , kiek pripažįstama vaiko Savastis ankstyvaisiais gyvenimo metais . Jei tėvai vaikui " neatspindi " jo Savasties , ji lieka pasąmonėje, savęs vaizdas gali būti fragmentiškas . Atspindėjimas reiškia , kad priimama asmens visuma ir jo esmė , ne tik atskiri elgesio pasireiškimai .Tai yra ne tik kognityvinis , bet ir emocinis pripažinimas . Emocinis pripažinimas reiškia ,kad vaiko jausmai yra priimami , kad jis pats yra svarbus ir vienintelis toks . Jo jausmai , norai ir jo mintys yra svarbūs Kitam .Toks patyrimas formuoja vidines vaiko psichikos struktūras . Vaikas pats pradeda pasitikėti savo jausmais ir jis pats pripažįsta savo svarbumą . Vaikas atranda savo Savastį per aplinkinių atspindį . Jei vaikas negauna šio atspindžio ir jei Savastis netampa jo vidinio pasaulio vadovu , jis pastoviai ieško savo atspindžio kituose . Supaprastinai tariant , tokiais atvejais reikšmingas Kitas turi pasakyti ar galima pykti , ar galima mylėti ,ar jis/ji svarbus ir vertingas . Psichoterapinėje praktikoje neretai kreipiasi klientai , kurių ryšys su Savasties archetipu yra nepakankamai susiformavęs arba pažeistas . Tai ir narcicistinės asmenybės , asmenybės priklausomo tipo , asmenybės su neurotinio pobūdžio sutrikimais ir kitos . Psichoterapiniuose santykiuose terapeutas dažnai tampa tuo reikšmingu Kitu , į kurį projektuojamas ne tik vaikystės patyrimas , bet ir minėti klausimai , kurie tiesiogiai susiję su Savasties raiška .Kuo ši projekcija yra didesnė , tuo pacientas yra labiau priklausomas nuo terapeuto. Terapeutas yra neatsiejama jo gyvenimo dalis , be kurios jis neįsivaizduoja savo gyvenimo . Analizėje atspindėjimo būdu Savasties projekcija turėtų sugrąžinta žmogui atgal .Tai yra ilgas darbas ir paprastai individualus darbas . Labai geras santykis į terapeutą , savotiškas terapeuto idealizavimas yra vienas iš požymių , kad ši projekcija vyksta . Ir kita vertus tai reiškia , kad yra liečiami svarbūs dalykai.. Kaip šiame procese gali pasitarnauti sapnai ? Įvairių psichoterapinių pakraipų atstovai sutinka , kad sapnai gali atspindėti perkėlimo ir kontraperkėlimo santykius . C.G.Jungas ir jo pasekėjai teigia , kad itin svarbus yra pirmasis sapnas , kurį atneša pacientas . Kalbėdamas apie sapnų funkcijas , autorius teigia , kad sapnai atlieka ateities numatymo funkciją . Anot C.G. Jungo , pasąmonė jau žino kaip eisis procesas , kokie bus perkėlimo ir kontraperkėlimo santykiai , kokios yra išgijimo ir vystymosi galimybės ir kokie galimi sunkumai ar krizės .Šis pasąmoningas žinojimas neretai atsispindi pirmajame kliento sapne. C.G. Jungas savo darbuose aprašo atvejus , kad pirmas atneštas sapnas turėjo esminės įtakos vienokios ar kitokios taktikos pasirinkimui ar net atsisakymui tolesnio proceso , numatant blogą prognozę . Savo esė " Individualus sapnų simbolizmas santykyje su alchemija " pradiniam sapnui Jungas pateikia visą skyrių , kuriame jis analizuoja pirmųjų atneštų sapnų pavyzdžius , bandydamas numatyti ateities procesus .Šiame esė C.G.Jungas remdamasi , kultūriniais , mitologiniais bei religiniais šaltiniais , bando aprašyti sapnuose iškylančius simbolius , bei įžiūrėti paslėptą ateities numatymo galimybę . Pats numatymas gali būti labai įvairus , kartais konkretus , kartais pakankamai abstraktus ir filosofinis. Pateiksime pavyzdį iš Jungo raštų .Sapnas : " Sapnuotojas sapnuoja , kad keliauja traukiniu ir stovi priešais langą , tuo būtų užstodamas kitiems keleiviams vaizdą .Jis turi pasitraukti ir leisti jiems matyti ". C.G. Jungo interpretacija : " Procesas pradeda judėti ir sapnuotojas aptinka , kad tai jis užstoja šviesą tiems , kurie yra už jo.Tie jie , tai gali būti pasąmoningi jo asmenybės komponentai . Mes neturime akių už savęs , iš to sektų , kad " už" yra ta dalis , kuri nematoma ir pasąmoninga.Jeigu sapnuotojas tik nustos dengti / užstoti langą / sąmonę/- pasąmoningas turinys iškils į sąmonę ." Kaip matome iš šio trumpo pavyzdžio , sapnas liudija apie parengtį priimti naujus turinius , ateinančius iš pasąmonės . Šis pavyzdys yra gana abstraktus, daugiau atspindintys sąmonės pasąmonės santykius , kurie neabejotinai yra nulemiantys visą analizė procesą. Savo psichoterapinėje praktikoje pastebėjome , kad pirmieji sapnai kartais būna gana konkretūs , atspindintys ne tik bendras tendencijas , bet ir konkrečius kompleksus ar nuostatas gydymo atžvilgiu.Kartais sapnai net stebina savo " aiškumu ".Savo praktikoje pavyko ne kartą pastebėti , kaip pirmasis atneštas sapnas neretai jau " žino" tolesnę proceso eigą . Pvz iš praktikos .Pacientė, trečiosios psichoterapinės sesijos metu atneša sapną . Yra žinoma , kad pacientė turi labai daug somatinio ir psichinio pobūdžio skundų .Prieš patekdama pas mane , jau buvo pakeitusi eilę gydytojų ir psichoterapeutų , kuriais nusivylė , nes pastarieji jai niekaip negalėjo padėti .Pradėjusi psichoterapiją , ji susapnuoja tokį sapną , kuriame ji eina pas siuvėją atsiimti pasiūto švarkelio . Atėjusi mato , kad nors ir buvo atnešusi labai gerą medžiagą , švarkelis yra sugadintas .Pagalvoja , kad reikės nešti švarkelį kitam siuvėjui , kad pataisytų ir kad vėl reikės kišti pinigus. Kai analizavome sapną , viena iš hipotezių buvo apie nepasitikėjimą terapeutu ir terapiniu procesu. Buvo galima numanyti apie tam tikrą pacientės pasyvumą ir tam tikrą pasąmoningą pacientės žinojimą , kad ir šį kartą nepasiseks ir vėl reikės eiti pas kitą gydytoją .Iš tikrųjų terapija nebuvo sėkminga, nes klientė vis keitė įvairius gydytojus , kurie padėjo spręsti įvairias somatines problemas ir psichoterapijai nebeturėjo laiko. Kartais pirmajame sapne galima numatyti ir tam tikras perkėlimo ir kontraperkėlimo reakcijas ,kurios vėliau pasireiškia terapiniame procese . Prieš pradėdama terapiją , klientė susapnuoja sapną .Šiame sapne yra ji eina gatve viena , aplinkui mėtosi gražūs rudens lapai . Ji žino , kad eina susitikti su kažkuo svarbiu ir kad dėl to yra ramu ir gera . Vėl gi aiškinantis šį sapną , galima kelti hipotezes apie pacientės pasirengimą terapijai ir ėjimą susitikti su svarbiu žmogumi išoriniame pasaulyje , tiek su sau svarbiomis asmenybės dalimis .Sugebėjimas suvokti ir priimti susitikimo svarbą liudija ir apie tinkamą motyvaciją darbui, o kita vertus iš šio sapno galima buvo numatyti apie pakankamą pacientės brandą ir ramią terapinio proceso tėkmę . Vėlesni terapijos procesai iš esmės pirmojo sapno hipotezes tik patvirtino . Taigi , kalbant apie sapno funkcijas ir gebėjimą numatyti psichoterapinį procesą , pirmasis paciento atneštas sapnas yra svarbus terapijos momentas ,liudijantis apie tam tikrą pasitikėjimo / tiek sąmoningo tiek pasąmoningojo / lygmenį ir atspindintis proceso visumą . Visumos žinojimas leidžia numatyti galimus terapinius poveikio būdus , bei lengviau iškęsti iškylančius sunkumus . Kita vertus , nereikėtų suabsoliutinti pirmojo sapno reikšmės , nes kaip rodo praktika , pirmasis atneštas sapnas nebūtinai prognozuoja ateitį ir atspindi terapinio proceso visumą. Kartais pirmas sapnas yra viso labo tik praėjusios dienos atspindys arba senas sapnas iš praeities , kuris žmogui šiaip yra labai svarbus , bet nebūtinai tiesiogiai susijęs su terapine situacija . Dėl to bandant naudoti sapnus ateities numatymui svarbu yra mokėti atpažinti sapnus , bei juos tinkamai diferencijuoti . Psichoterapiniame procese sapnai gali atspindėti ir perkėlimo kontraperkėlimo santykių dinamiką , dėl to sapnai gana dažnai yra naudojami siekiant atskleisti gilesnius šio fenomeno lygmenis . Siekiant interpretuoti sapno simbolius tradiciškai yra pasitelkiamos asocijavimo metodas , kurio pagalba yra tiriamas asmeninės pasąmonės turinys ir jos įtaka žmogaus gyvenimui. Asociacijų pagalba išsiaiškiname ir perkėlimo santykių turinį . Tradiciškai laisvos asociacijos kyla pagal taip vadinamą linijinį principą . Šis principas reiškia , kad asociacija kyla į pradinį stimulą / arba sapne sapno simbolį /, o tada į jau kilusią asociaciją , o tada į po jos einančią ir.t.t Pvz." šuo - žmogaus draugas - ištikimas - žmonės neištikimi - jie apgauna - mano draugo apgaulė man įvarė nepasitikėjimą - gal ir ta mano depresija nuo to …" Šiuo atveju simbolis yra atkoduojamas , susiejant sapną su konkrečiomis gyvenimo problemomis , tarpaasmeniniais santykiais ,draugo neištikimybe . Dirbant su simboliu šiuo atveju buvo asocijuojama tik į vieną jo aspektą - šuo kaip ištikimybės simbolis .Ir toliau šis aspektas siejamas su konkrečiu gyvenimu . Pagal šį principą dirbo klasikinės psichoanalizės atstovai , kuriems sapnas ir asociacijos į sapną buvo "kelias į pasąmonę " arba kitais žodžiais tariant - tai buvo būdas pažinti pasąmonės tendencijas , konkrečius santykius ir t.t . Pats sapnas kaip užbaigta visuma nebuvo vertinama .Asociacijos išvesdavo iš sapno erdvės į asmeninio gyvenimo užkulisius / latentinis sapno turinys /. Jungistai siūlo asocijuoti pagal rato principą , tuo būdu pabrėždami, kad sapnas kaip visuma taip pat yra svarbūs ir kad teisingas sapno aiškinimas yra galimas atsižvelgiant į sapno visumą . Tuo būdu asocijuojant pagal rato principą , yra vis grįžtama į sapno erdvę . Šuo - tai žmogaus draugas ;šuo - tarnauja žmogui ; šuo - saugo namus ; šuo - pyktis ir agresija ; šuo - tai, ko aš bijau .. Analizuojant šias asociacijas , atsikleidžia vienas iš sapnuotojo kompleksų , tam tikras agresyvumas ir jo baimė , kuris buvo tėvo komplekso išraiška . Kita vertus , asocijuojant į šį simbolį pagal rato principą , atsiskleidė ir šios figūros prasmė - tai kas tarnauja ir saugo namus . . Asociajavimas yra svarbus procesas , leidžiantis suprasti vaizdinio emocinį toną ir tai , kaip šis vaizdinys siejasi su asmeniniu gyvenimu. Asociacijos gali padėti atskleisti koks konkretus simbolis reprezentuoja vieną ar kita kompleksą , kuris pasireiškia perkėlimo kontraperkėlimo santykiuose .

   Dar viena psichoterapinio proceso fazė, kurią nurodo C. G. Jungas - lavinimosi arba edukacinė psichoterapijos fazė .

   Šios fazės metu klientas mokosi iš terapeuto , kaip elgtis su savo pasąmonės medžiaga ir kaip pačiam tvarkytis su savo vidinėmis ir išorinėmis problemomis. Šiuo atveju yra pabrėžiamas ne tiek kontakto tarp analitiko ir analizuojamojo svarba , kiek pats žinojimas ir sugebėjimas savarankiškai mokytis ir ieškoti sprendimų . Čia taikomi įvairūs metodai . Tinka visos lavinimosi priemonės : knygų skaitymas , filmų žiūrėjimas ir pan. Analitikas , atsižvelgdamas į terapinę situaciją gali rekomenduoti vienokius ar kitokius lavinimosi uždavinius ir priemones . Šie būdai yra bendri daugeliui psichoterapinių mokyklų . Analitinė psichologija nurodo specifinį metodą , kuris yra vadinamas amplifikacija . Šis metodas yra taikomas dirbant su sapnais . Pats žodis " amplifikacija " pažodžiui išvertus reiškia išdidinimą , išplėtimą Amplifikacijų būdu sapno simbolis yra susiejamas su universaliomis temomis , su mitologija , istorija , religija ir kultūra . C.G. Jungas tai įvardina , kaip simbolio pamatymą platesniame kontekste arba " objektyvios psichikos audiny ".Tai yra gilesnės simbolio prasmės ieškojimas , panaudojant mitus , pasakas , senovinių ir šiuolaikinių religijų tradicijų aprašymus bei pačius religijos tekstus . Analitinės psichologijos terminais , tariant toks simbolio tyrinėjimas - tai šio simbolio susiejimas su archetipų pasauliu . Archetipai patys savaime nėra matomi . Jie neturi savo konkretaus turinio , ir pasireiškia per taip vadinamus archetipinius vaizdinius . Archetipiniai vaizdiniai , kurie buvo reikšmingi daugeliui žmonių buvo įjungti į didelę simbolių sistemą ir gali būti užkoduoti folklore , pasakose , religinėse sistemose. Šiame darbo etape gali praversti simbolių žodynai ,kurie pastaruoju metu gausiai leidžiami tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje . Šiuose žodynuose yra aprašyti konkretūs simboliai , jų prasmės ir pasireiškimas įvairiuose kultūriniuose kontekstuose . Vienas iš solidesnių simbolių žodynų išleistų Lietuvoje yra iš vokiečių kalbos verstas Udo Becker " Simbolių žodynas ". Štai kaip aprašomas jau anksčiau minėto simbolio - šuo - reikšmės . Pvz. Šuo " tikriausiai pirmasis iš žmogaus prijaukintų gyvūnų , nuo seniausių laikų interpretuojamas gana prieštaringai .Daugelyje kultūrų siejamas su mirtimi , jis saugo mirusiųjų šalį yra sielų vedlys arba tarpininkas tarp mirusiųjų ir gyvųjų pasaulio / Anubis / Cerberis /…Kai kuriose kultūrose pvz. Afrikoje , šuo kaip išmintingas gyvūnas yra laikomas civilizacijos pradininku , parnešusius žmonėms ugnį , kita vertus šuniui būdinga seksualinė jėga leidžia sieti jį su žmonijos pradininkų bei protėvių simbolika … Jis ir šiandien yra ištikimybės įvaizdis ir mitinis ( pirmiausia moterų ir vaikų ) padėjėjas bei gynėjas … Viduramžių mene šuo yra dvilypis : jis gali simbolizuoti pavydą ir tūžmą , blogio antpuolius ir tikėjimą bei ištikimybę . Baltasis šuo dažnai reiškia asmens , prie kurio kojų pavaizduotas , gerumą ir dievobaimingumą ; taip pat gali būti laimingos santuokos simbolis ; atgrasus paprastai tamsių spalvų šuo priešingai simbolizuoja netikėlius ir pagonis …/ Udo Becker ,p.273/ Kaip matome , šioje citatoje yra pateiktas simbolio aprašymas įvairiuose šaltiniuose ir atspindi platesnes archetipines perspektyvas . Aprašant simbolį, tokiu būdu pateikiamos prieštaringos jo reikšmės ir tuo pačiu akcentuojant jo daugiareikšmiškumą bei jo visybiškumą . Šuo yra ne tik ištikimybės simbolis , bet gali integruoti savyje ir pavydo aspektą . Šuo yra tas kas saugo mirties pasaulį arba pragarą , bet taip pat yra ir palydovas tarp šio pasaulio ir Anapusinio .. Priešingų polių integravimas simbolyje bei jų aprašymas atspindi tam tikras psichinio gyvenimo archetipines prielaidas . Simbolių žodynai siekia atspindėti universalias simbolio reikšmes , kurios lyginant atskiras kultūras kartais sutampa , o kartais yra prieštaringos . Analitinės psichologijos požiūriu žodynai yra tuo vertingesni , kuo labiau atspindi archetipines prielaidas , pasireiškiančias daugelyje kultūrų . Kai kurie žodynai yra sudaryti daugiau kaip enciklopedijos , kuriose aprašomos įvairios prasmės . Prie tokio tipo žodynų būtų galima priskirti jau minėta Udo Becker žodyną , bei Lietuvoje išleistas mitologijos enciklopedijas , mitologijos žinynus taip pat atitinkamus religijos šaltinius . Lietuvoje yra pasirodę kai kurie leidiniai , siekiantys aprašyti simbolius senovės baltų kultūros požiūriu . Tai Kultūros ir Meno instituto išleista knyga " Augalų ir Gyvūnų simboliai ", tai studijos apie žalčio reikšmę ir kita . Šie leidiniai yra neabejotinai vertingi , nes atspindi kultūrinį šio krašto ir istorijos kontekstą . Yra hipotezės , kad individo psichika integruoja savyje įvairius lygius . Tai yra sąmonė , asmeninė pasąmonė , tos šeimos arba giminės pasąmonė , krašto , regiono , ar visos šalies tam tikra pasąmonė ir galiausiai kolektyvinė pasąmonė , kuri išreiškia pačias universaliausias visos žmonijos tendencijas . Pagal šią hipotezę išeitų , kad tam tikros šalies kultūrinių tendencijų studijos atskleidžia būtent to krašto kultūros apspręstą pasąmonės lygmenį , kuris yra svarbi asmens gelmių dalis . Mitologijos , pasakų , religijos tekstų , žodynų studijavimas leidžia pamatyti įvairias konkretaus simbolio reikšmes. Praktiniame darbe dirbant su sapnais, ši dalis ypač yra svarbi , kai dirbame su taip vadinamais didžiaisiais sapnais , siekdami geriau suvokti to asmens vystymosi dėsningumus ir jo specifiką. Kita vertus , amplifikacijos yra svarbios , kai sapnai atrodo visiškai neaiškūs ir kai į tam tikrą simbolį nekyla jokios asociacijos . Amplifikacijos gali būti pirmas susipažinimas su tam tikru psichiniu aspektu . Bendriausia prasme, amplifikacija pateikia visybišką ir daugiareikšmišką simbolio aprašymą. Tai yra būdas sąmoningumo plėtimui. Kita vertus ,amplifikacijos yra svarbios ir patyrime prasme , nes atveria pačias bendražmogiškiausias patyrimo tendencijas ir įgalina jų priėmimą. Psichoterapiniame procese sėkmingos amplifikacijos reiškia ir atsivėrimą platesnėms prasmėms ir judėjimą link naujo sąmoningumo ir neabejotinai asmens lavinimąsi.

   Ketvirta psichoterapinio proceso fazė , kurią nurodo C.G. Jungas - transformacijos fazė , kuri yra viso analitinio proceso esmė ir rezultatas.

   Pats žodis "'transformacija " reiškia , kad tai yra procesas, dėl to jo negalima vienareikšmiškai apibūdinti . Jungas transformaciją dar vadina " gelmių pasikeitimu ". Šiuolaikinis autorius M. Stein šį procesą vadina " judėjimu link visybiškumo ", "reikšminga pasąmonės struktūrų modifikacija ". E. Whitmont akcentuoja adekvačių santykių tarp Ego ir pasąmonės užmezgimą , jų pozicijų reliatyvumo įsisąmoninimą , besitęsiančius kooperacijos santykius / C.G.Jung ,1929, Stein M., 1995, Whitmont E.,1978 / Transformacija nebūtinai reiškia revoliuciją ir visų senų dalių pakeitimą naujomis . Tai daugiau seno ir naujo kombinacija arba . Jungas tai vadina libido nukreipimu . Kitaip tariant transformacijos procesas - tai procesas , kai atrandamos naujos libido raiškos formos , kurios derinamos su senosiomis . Naujos libido raiškos formos gali būti susiję su dvasinio potencialo raiška arba tuo , ką Jungas įvardina , kaip " religinės funkcijos realizavimą ". Psichinės energijos transformaciją rodo sapnai , pakitę santykiai , pakitęs elgesys , požiūris , patyrimas . M. Stein rašo , kad transformacija - tai ne tiek asmenybės rekonstrukcija , kiek asmenybės atgaivinimas . Tai nuslopintų savęs aspektų pripažinimas , naujų galimybių atradimas ir vystymas . Analitinio proceso metu transformacija vyksta per archetipinių struktūrų konsteliaciją ir jų dinamiką , kai yra atitinkamas laukas tarp analitiko ir analizuojamojo . Toks buvimas kartu , kai pradeda skleistis pasąmoninės gelmės ir jos yra adekvačiai priimamos , dar vadinama " įgalinančios erdvės sukūrimu " . Tai tokie tarpusavio santykiai , kurie leidžia aktualizuotis naujoms galimybėms , buvusioms pasąmonėje ir svarbioms individo Savasties realizacijai ir visam individuacijos procesui … " Įgalinanti erdvė" atveria kelią archetipiniams vaizdiniams iškilti . Vaizdiniai ir idėjos , iškylantys iš pasąmonės klodų , meta iššūkį Ego ir senųjų kompleksų struktūroms . Būtent šioje būsenoje yra didžiausia transformacijos galimybė . Kompensuojantys archetipiniai vaizdiniai ir energijos įeina į sąmonės lauką ir pradeda kurti naujas struktūras , pakeičiančias senuosius patyrimo būdus … Pats senųjų struktūrų ištirpimas gali būti gąsdinantis ir dezorientuojantis dalykas . Sėkmingos ir produktyvios analizės sąlyga yra vadinamojo "alcheminio indo " sukūrimas . Kitaip tariant , tai turėtų būti tokie analizuojamojo ir analitiko santykiai , kurie leistų saugiai patirti naujus santykius su savimi , su aplinka , su pasąmonės struktūromis , iš kurių ryškiausias ir Savasties archetipas …. Ta analitinio proceso dalis , kurioje vyksta " gelmių pasikeitimai " ir yra transformacijos esmė . Transformacijos struktūra neretai prilyginama senųjų iniciacijos ritualų struktūrai . Šioje fazėje vyksta tam tikrų senųjų psichinių struktūrų pradingimas , panirimas , kuris gali pasireikšti kaip grįžimas į pradžią , emocinis chaosas , krizė ar simbolinis mirties išgyvenimas . Jungas tai aprašo , kaip psichinės energijos regresą į pasąmonę ir dėl to tam tikrą išorinio gyvenimo apmirimą . Po energijos regreso turėtų sekti progresas arba vėl sugrįžimas į juslėmis apčiuopiamą gyvenimą . Tai yra sintezė naujo vidinio patyrimo , naujų psichinių struktūrų iškilimas ir jų pritaikymas išoriniam pasauliui . Ši dalis atitiktų ritualuose aprašoma jau pasikeitusio žmogaus grįžimą. Taigi , analitinėje psichologijoje transformacija reiškia ryšio su kolektyvine pasąmone užmezgimą . Tie ryšiai gali būti ir priimančio ir konfrontacinio pobūdžio . Ir vienu , ir kitu atveju , tai reiškia asmens didėjantį sąmoningumą ir išsilaisvinimą iš kolektyvinės pasąmonės autonomiškos galios . Tai reikštų laisvę ir galią kurti gyvenimą kartu su archetipine prigimtimi , o ne būnant jų galioje . Viena iš simbolinių transformacijos išraiškų siejama su kelionės sapnais . Fenomenologiškai žiūrint , kelionė - tai gyvenimas kitu intensyvumu , turint naujus potyrius , atsisakant tradicinių įpročių ir ritualų . Kelionės išgyvenimą gali lydėti ir didesnis nei įprastai pasitikėjimo likimu jausmas ir nuostabos momentai , o taip pat ir atskiros baimės ar nerimo epizodai . Tai būties momentas , kurį sunku prognozuoti , o taip pat sunku ir kontroliuoti . Jungas , aiškindamas kelionių sapnus sieja juos su Motinos archetipu . Atsiskyrimas nuo šio archetipo yra svarbi kiekvieno individo transformacijos dalis . Motinos archetipas , kaip žinome integruoja savyje du polius : viena tai gyvybės suteikimas , auginimas , globojimas ir rūpestis , arba apibendrintai - tai tam tikro kūrybinio prado išraiška . Kitas šio archetipo polius susijęs su destrukcinėmis tendencijomis . Per ilgai užsitęsusi globa virsta auginimą stabdančiu ar net mirtį nešančiu veiksniu . Dėl to mitologijoje yra kalbama ne tik apie gyvybę suteikiančią ir gyvenimą palaikančią Motiną , bet ir praryjančią savo vaikus , baisią Motiną . Konkrečiame gyvenime tai reikštų , kad per didelė priklausomybė nuo motinos galiausiai suaugusį žmogų veikia žlugdančiai. Yra svarbu išgyventi pozityvųjį Motinos archetipo aspektą , bet taip svarbu ir laiku nuo jo atsiskirti . Atsiskyrimo procesas - tai konfrontacija su priklausomybe , tai savojo "aš" suradimas , tai tapsmas savarankišku ir nepriklausomu . Kelionės simbolika kaip tik ir siejasi su savo galių ieškojimu ir pasaulio atradimu . Tai savarankiškas buvimas kelyje ir ieškojimas savo galių ir susidūrimas su savo pavojais ir savojo tikslo pasiekimas . Kaip žinome ,šis procesas nebūtinai turi reikšti išėjimą iš namų ir atsiskyrimą nuo konkrečios motinos . Jungistai šį procesą aiškina plačiau - t.y . kaip atsiskyrimą nuo savo priklausomybių . Žmogus gali būti labai prisirišęs prie darbo , kuris jį maitina , bet peržengus tam tikrą ribą , tas pats darbas gali pradėti veikti destruktyviai . Žmogus gali būti prisirišęs prie tam tikros idėjos , kuri jį augina ir įkvepia , bet vėl gi gali galiausiai jį praryti , jei žmogus atsiduoda jai , prarasdamas save .Taigi , kelionė sapne - gali būti ženklas apie per didelį prisirišimą ir atsiskyrimo poreikį. Toliau pateiksime moters sapną , kuris iliustruoja esminius transformacijos momentus . " Sapnuoju ,kad yra vokiečių okupacijos metai . Vokiečių kariai uzurpuoja namus , tyčiojasi , kankina žmones . Esu su savo artimais žmonėmis . Žada būti eilinis užėjimas ir aš pagalvoju , kad reikia kažką daryti. Sutinku kažkokį senelį ir jam sakau " Bėgam ". Pasileidžiu bėgti , prilekiu prūdą , jis kažkoks purvinas , pilnas išmatų . Plaukiam . Aš žiaugčioju . Pasimato mūsiškiai , partizanai . Jie mus priima ir veda nusiprausti.Prie manęs prieina mergina , nuoga ir visai to nuogumo nesigėdija . Ji dedasi papuošalus , rytietiškus žiedus . Demonstruoja žiedą - jame akmuo , kuris neša laimę ir keičia spalvą " . Šis sapnas savo struktūra tarsi ir neatrodo ilga kelionė , tačiau jeigu pažiūrėsime atidžiau , tai pamatysime visą eilę svarbių momentų . Šio sapno pradžioje akivaizdus prievartos ir grėsmės gyvenimui motyvas. Akivaizdu , kad tie namai , kuriuose gyvena sapnuotoja dėl tam tikrų priežasčių , kurios nurodomos , kaip išoriniai agresoriai tapo pavojingi išgyvenimui. Aiškinantis asmenines šios sapno dalies prasmes , išryškėjo sudėtingi santykiai tėvų šeimoje , kurie tam tikra prasme jau buvo grėsmingi sapnuotojos augimui , brandai, o kartu ir psichologinei sveikatai . Sekanti sapno dalis bėgimas , kuriam vadovauja senas žmogus , ir perplaukimas per purviną telkinį . Aiškinantis šią dalį , būtų galima kelti hipotezes apie labai nemalonius išbandymus , apie panirimą į tai , kas jau išmesta , kas labai šleikštu iki vėmimo ir kame galima nuskęsti .Būtų galima kelti hipotezes , kad atsiskyrimo procesas yra pakankamai sudėtingas , su nemaloniomis emocijomis , net gi tam tikromis fiziologinėmis reakcijomis ir kainuojantis daug pastangų . Kita vertus sapne yra senas žmogus , kuris tam tikru momentu yra savotiškas vedlys ir mokytojas , kuris žino kaip praeiti šiuos išbandymus .Ši figūra yra labai svarbi , nes liudija apie sapnuotojos psichikos parengtį iškęst išbandymus. Sekanti sapno dalis - partizanai ir persikėlimas į kitą krantą , bei švarinimosi procedūros . Išsigelbėjimo tema , perėjimas į kitą gyvenimo erdvę - buvo įvardinti kaip savotiškos iniciacijos aspektai . Sapno pabaiga , nuogos merginos su brangenybėmis pasirodymas yra tarsi laiminga kelionės pabaiga . Nuoga mergina kaip naujo žmogaus užgimimas , savo naujo tapatumo suradimas . Brangenybės, žiedai , kurie ir dėl savo vertingumo ir dėl amžinumo neretai interpretuojami kaip Savasties raiškos simboliai . Bendrai kalbant apie sapną , jį galima vertinti kaip tam tikrą iniciacijos procesą , kupiną išbandymų ir mirtinų pavojų . Sapnas baigiasi gerai ir prognostiškai tarsi rodytų galimybę , kad atsiskyrimo procesas , nežiūrint visų sudėtingumų veda į naują gyvenimo kokybę . Ar sapnuotoja naudosis šia galimybe , tai priklauso ir nuo jos sąmoningų sprendimų. Sapnuose apie keliones pačios išraiškos priemonės priklauso nuo individualaus patyrimo ir sapno interpretacija irgi turėtų būti pakankamai lanksti ir susijusi su sapnuotojo gyvenimu. Kelionės sapnai tam tikra prasme sufleruoja sapnuotojui gyvenimą priimti kaip procesą ,kuriame gali būti kliūčių gali būti nesėkmių ir praradimų , bet jie nėra amžini . Sugebėjimas priimti gyvenimą , kaip procesą yra svarbus asmenybės brandumo požymis . Tad transformacijos proceso vienas iš aspektų ir yra įsisąmoninimas , kad šis procesas vis tęsiasi .. Analizuojant auksčiau išdėstytą medžiagą , akivaizdu ,kad C.G. Jungas ir jo pasekėjai teikė didelę reikšmę sapnams . Šios pakraipos autoriai nurodo keletą esminių sapnų funkcijų , kurios gali būti panaudojamos psichoterapiniame procese . Sapnai atlikdami kompensacinę funkciją , gali padėti atstatyti psichinę pusiausvyrą . Sapnai turi savyje užkoduotą ateities numatymo galimybę ir šia prasme jie gali tarnauti psichoterapinio proceso struktūros numatymui . Sapnų simboliai gali padėti numatyti asmenybės transformacijos procesą ir gali būti geri vadovai einant sudėtingu individuacijos keliu . Kartais yra diskutuojama , ar sapnas dėl savo daugiareikšmiškumo yra tik projekcinė medžiaga , kuriai po įvykio suteikiama ypatinga prasmė .Ar iš tikro sapnas gali numatyti ir padėti išvengti kai kurių nemalonių dalykų . Šiuo atveju nėra vieno atsakymo . Labai daug kas priklauso nuo konkretaus žmogaus , nuo jo nusistatymų ir tikėjimų . Analitikai rašo , kad jei mes pasitikime sapnais ir savo pasąmone , jie irgi pradeda pasitikėti mumis .Ir tada pasąmonė mums siunčia sapnus , vis labiau atverdama vidinį išmintį . Jei mes nepasitikime ir nevertiname šio savo būties aspekto , jis mums ir lieka nebylus.

Siūloma literatūra :

1. Jungas K.G. Žvelgiantį pasąmonę . Taura ,1994 
2. Jung C.G. General Aspects of Dreams Psychology ,C.W.8 USA: Princeton University Press , 1977 P. 
3. Jung C.G. On the Nature of Dreams , C.W.8 USA: Princeton University Press , 1977 P. 
4. Jung C.G. The Practical Use of Dream Analysis C.W.16 USA: Princeton University Press , 1977 P. 
5. Jung C.G. Problems of Modern Psychotherapy ( 1929) C.W.16 USA: Princeton University Press , 1977 P. 
6. Jung C.G. Individual Dream Symbolism in Relation to Alchemy C.W.12 USA: Princeton University Press , 1977 P. 
7. Jung C.G. The Archetypes and the Collective Unconscious /1934,1954/C.W. Vol.9.part I . New York : Princeton Press ,1985 
8. Jung C.G. Memories ,Dreams, Reflections . New York : Vintage Books , 1989 
9. Stein M. The Aims and Goal of Jungian Analysis . In Jungian analysis ed. by M. Stein . Chicago : Open Court , 1995 10. Whitmont E. C. The Symbolic Quest . New Jersey : Princeton , 1978

 

© Gera Būsena 2000
Revised: June 29, 2002 .